- pilnokai
- pilnókai prv.
.
.
pilnokas — pilnokas, a adj. (1) NdŽ apypilnis: O mes tuo gardžiai ką virt ir kept prasimanėm, ik po tam pašaliai visi pilnoki pastojo K.Donel. Sakinys, kurs, paimtas skyrium, turi pilną arba pilnoką prasmę, vadinasi pagrindinis sakinys J.Jabl. pilnokai adv … Dictionary of the Lithuanian Language